Perversmas lietuvio galvoje ir kišenėje - mažas namas jau patogus gyventi

Iki šiol lietuvis, statydamas sau namą, galvodavo, kaip čia nenusileisti kaimynui. Dabar situacija keičiasi - žmonės mąsto, ką gali sau leisti, ir kokio dydžio namo jiems iš tiesų reikia. Kai 200 kvadratinių metrų name nubrauki viską, kas nereikalinga, lieka 80-90 kvadratinių metrų, kuriuose gali patogiai įsikurti keturių asmenų šeima. Mažesnis būstas reiškia mažiau rūpesčių, o išlaikyti didelį namą iš miesto pasprukusiai šeimai gali tapti rimtu iššūkiu.

40 metų kaunietis Gintautas iš pradžių su žmona ir pirmagimiu buvo įsikūręs 39 kvadratinių metrų bute, sulaukusi dviejų vaikų šeima persikėlė į 76 kvadratinių metrų ploto butą. Dar vėliau rado erdvesnį 80 kvadratinių metrų ploto butą. Dabar vaikams 8 ir 12 metų. Sekantis logiškas žingsnis – namas.

„Visada svajojau ryte atsikėlęs basas žengti ant vėsios žolės – tai tokia energetika. Prisipažinsiu iš pradžių irgi norėjau didelio namo. Dauguma mano draugų tokiuose gyvena. Bet būtent jie atkalbėjo. Kone visi, įsikūrę 200 – 300 kvadratinių metrų ploto pilaitėse sakė, kad norėtų namą parduoti ir tame pačiame kvartale pasistatyti ne didesnį nei 120 kvadratinių metrų.

Įsivaizduokite kiek priežiūros toks namas reikalauja. Reikia nuolat valyti prižiūrėti tokius plotus, o dažnai net ne visi kambariai išnaudojami. Galiausiai vaikai suauga, išeina savo keliais – išvažiuoja mokytis, dirbti. Du žmonės tokiame 300 kvadratų name jaučiasi tarsi krepšinio arenoje“, - sakė Gintautas.

Nuo kalbų – prie darbų

Kaunietis įsigijo vieną pirmųjų namų Palemone naujoje „Marių“ gyvenvietėje kylančioje prie Kauno marių. Namo plotas nesiekia 90 kvadratinių metrų. Šio būsto kūrėjas – vienas garsiausių Kauno architektų Gintautas Natkevičius. Tačiau šio namo projektas nėra individualus. Ne didesni ir panašaus stiliaus namai bus visame maždaug 50 namų kvartale.

„Plėtotojai jau seniai kalba, kad reikia statyti mažesnius namus, iki 100 kvadratinių metrų. Tačiau iki šiol tai buvo tik kalbos. O dabar ši kompanija ėmė ir pastatė. Ir stato toliau. Tai panašėja į naują nišą, nes panašaus dydžio naujų namų kvartalas projektuojamas ir Vilniuje, Kaune Žaliakalnyje turėtų išdygti 16 nedidelių namų kvartalas.

Sunku patikėti, kad šiuo metu kažkas investuoja ne į pigiausius būstus, o imasi statyti modernios architektūros, vieningos stilistikos kvartalą, kuriame namo apdailai naudojamos ne kažkokios pigios medžiagos, o tai, ką siūlo architektas“, - sakė G.Natkevičius.

Iš tiesų visi namai kvartale bus panašaus stiliaus suporuoti su aiškiu tradicinės trobos įvaizdžiu – keturios sienos ir šlaitinis trikampis stogas. „Trobos“ gali įrėmina panoraminio stiklo fasadai. Vieni namai bus apdailinti medžio skiedrų čerpelėmis, kiti – skelto akmens čerpelėmis.

Pirkėjai dar dvejoja

Investuotojai pripažįsta, kol jie nebuvo pastatę pirmų dviejų namų, susidomėjusiems gyventojams kėlė abejonių ir architektūra (ar tikrai jie taip atrodys?), ir mažas būsto plotas. Kai du namai iškilo – tapo aiškiau.

„Nemažai žmonių domėjosi, ar negalime pasiūlyti kokio nors mažesnio namo. Nusprendėme sukurti kvartalą, kuriame bus nedideli namai ir graži architektūra. Daugiau investuojame į kokybę ir į estetiką, nes norisi sukurti tokį kvartalą, kuriame ir pačiam būtų gera įsikurti“, - aiškino bendrovės „Baltic vega“ statančios gyvenvietę Palemone akcininkas Darius Izokaitis.

Jis pripažino, kad statyti didesnio ploto namus yra ekonomiškai naudingiau. Be to, daugeliui namo ieškančių pirkėjų namo dydi svarbus, tad iš dalies verslininkai plaukia prieš srovę.

„Bet pažiūrėkite, kiek buvo pristatyta naujų kvartalų. Vis statė kuo pigiau, kuo didesnius namus. Kokia jų išliekamoji vertė? Už tą pačią kainą pasiūlysime kur kas kokybiškesnį daiktą, kuris bus estetiškas, racionaliai suplanuotas ir ne per didelis. Mažesnis namas ir sklypas, reiškia – mažiau tvarkymo, mažiau priežiūros, mažiau žolės pjauti“, - aiškino D.Izokaitis.

Daug nereikalingų erdvių

„Tai nėra kažkoks stebuklas. Kai nuo įprasto 150 kvadratinių metrų ploto namo nubrauki viską, kas nereikalinga – bent 30 kvadratinių metrų ploto garažą, kuris ilgainiui virsta sandėliu, katilinės patalpą, nes dujų katilą galima įrengti virtuvės spintelėje, darbo kambarį, kuriame niekas nedirba, sauną, skalbyklą, didžiulį prieškambarį, reikalingos gyvenamosios erdvės lieka ne daugiau nei 80 kvadratinių metrų“, - tvirtino G.Natkevičius.

Anot jo, kai aplink pridygę tokių gigantiškų namų, nedideli jaukūs, natūralūs būstai atrodo tokie mieli lyg mažyčiai šuniukai.

Namus Palemone G.Natkevičius kūrė kartu su Mantu Mickevičiumi ir Agne Natkevičiūte. Sąmoningai pasirinkta klasikinė trobos forma, o modernumo jau suteikia stikliniai pietryčių ir pietvakarių fasadai.

Fasadus nuo kaitrios saulės pridengs slankiojančios perforuotos žaliuzės. Nedidelių namų šlaitiniu stogu forma taip pat sukurs lengvumo, trapumo įspūdį kvartale, kuris bus gana tankiai užstatytas.

Gyventojus pamokė krizė

Verslininkas Tomas Endriukaitis Vilniuje, Juodajame kelyje taip pat planuoja statyti 13 namų, kurių plotas būtų 80 – 90 kvadratinių metrų, kvartalą.

Pats gyvenu name, kurio plotas yra 260 kvadratinių metrų. Namas gerai išplanuotas, tačiau neabejoju, kad užtektų ir perpus mažesnio ploto.

Didelis plotas reiškia, kad daugiau reikia valyti, remontuoti, brangiau kainuoja šildymas. Mažas nmas yra pigesnis ir paklausesnis, mažesni įspaireigojimai. Juk mažus butus nuperka greičiausiai“, - aiškino verslininkas.

Anot jo, daug kas dar sako, kad tai nesąmonė, tačiau skandinavams, olandams tokio dydžio būsto užtenka ir jau seniai. O lietuviams kažkodėl per mažai. Šis požiūris, kad ne tik namas turi būti didelis, bet ir sklypas – kuo didesnis tuo geriau, gajus net valdžios institucijose.

„Kuo didesnis sklypas, tuo daugiau žolės pjauti. Iš pradžių planavome sudaryti 4 arų sklypus. Vilniuje tokio dydžio sklypai yra mažiausi leistini, bet savivaldybė tokio projekto nederino. Sako – čia jau mažesni sklypai negu sodų bendrijose, kaip atrodys? Negalima“, - prisiminė T.Endriukaitis.

Jis pripažino, kad mažėjančio būsto tendencijas lėmė ir krizė. Gyventojai niekada nebesirinks didelių namų, nes tai nėra racionalu. Namai atitiks jų poreikius bei finansines galimybes. Namai bus tokio dydžio, kiek užteks patogiai įsikurti. O šiandien dauguma gyventojų nemato rūpesčių su šeima gyvendami 2 – 3 kambarių butuose.

Mažesnis sklypas – mažiau darbo

Kaune prie marių statomame kvartale sklypai taip pat bus nedideli – vos po tris arus. Tačiau, anot investuotojų gyventojams to visiškai turėtų užtekti. O jeigu norisi žalumos – aplink gamtos, miškų netrūksta.

Viename prabangiausių Kauno priemiesčių Vytėnuose bendrovė „Megatera“ planuoja statyti 6 namus, kurių plotas neviršys 100 kvadratinių metrų.

„Tai pasiūlymas gyventojams, kuriems užtenka erdvės, bet norisi daugiau komforto. Miestiečiams, kurie jau pribrendo išsikraustyti iš buto į nuosavą namą, kur jie neturi kaimynų už sienos ir gali ryte atsikėlę išeiti į nusavą kiemą, tačiau nenori užsikrauti didesnių rūpesčių“, - sakė bendrovės „Megatera“ direktorius Romas Lenktis.

Anot jo, jeigu tokį namą kam nors būtum pasiūlęs prieš ketverius metus sulauktum tik pašaipų. 200 kvadratinių metrų – mažiausias namo dydis. Na gerai, atmeskite garažą – gyvenamųjų erdvių tuomet lieka bent 160 kvadratinių metrų. Buvo statomi ir didesni namai, bet ne mažesni.

Architektai atsisuka į mažus būstus

2010 metais surengtoje parodoje – konkurse “Individualių namų arhitektūra“ pripažinimo taip pat sulaukė mažas būstas. Nominacija „Pripažintas tarp kolegų“ atiteko dviejų jaunų architektų Evaldo Mikelevičiaus ir Lino Pasiauros darbui „Mažas, paprastas, draugiškas“.

Šio namo projektas neišsiskiria įmantria architektūra. Jis labai paprastas. Ne, jis nėra klasikinis lietuviško tautos namo pavyzdys - ne medinis, ne didelis.

Greičiau toks, kokį dar tik norėtume matyti ateityje, kai įgris požiūris, jog namas demonstruoja jo savininko statusą, kai žmonės statysis ne didesnį būstą, nei reikia patogiai įsikurti, ir pagalvos, kiek kainuos tokius namus išlaikyti.

Tikėtina, kad tuomet jie bus šimtmečių patikrintos klasikinės trobos formos, tačiau su moderniais saulės kolektoriais ant stogo. Jų plotas sieks 60 - 80 kvadratinių metrų - tiek kiek užtenka daugeliui miestiečių, įsikūrusių butuose, bet svajojančių turėti namą.

„Vilniaus projektų“ architektas E.Mikelevičius, pristatydamas savo projektą sakė, jog pastatyti nedidelį apie 60 kvadratinių metrų ploto namą kainuoja pigiau - tuomet daugiau lėšų galima skirti kokybiškesnėms medžiagoms, energiją taupančioms technologijoms ir aplinkai sutvarkyti. Esu matęs daug namų, kuriuos žmonės statėsi ne pagal išgales ir gyvena nebaigtuose būstuose.

Svarbiausias aspektas - mažą erdvę reikia labai gerai suplanuoti pagal šeimos poreikius. Čia greičiausiai negalėsi turėti ir didelės virtuvės, ir erdvaus vonios kambario, ir darbo kabineto.

Reikia pasirinkti pagal poreikius - pavyzdžiui, jeigu šeima retai gamina maistą namie - užteks mažo virtuvės kampelio, bet galima įrengti didesnę vonią. Jeigu gyventojai nesimaudo voioje - užteks ir dušo, bet atsiras daugiau erdvės kambaryje.

Vaikams reikia atskiro kambario, bet jeigu vaikų nėra, papildomas kambarys nereikalingas. Laisvų erdvių tokiame name neliks, tačiau viską gerai suplanavus gyventi bus patogu.

Iki šiol žmonės, statydami namus, galvodavo, kaip čia nenusileisti kaimynams. Manau, kad situacija keičiasi - dabar žmonės galvoja, ką gali sau leisti ir kokio dydžio namo jiems iš tiesų reikia.

Šaltinis : lrytas.lt